Fintech | Lyderiai

Kokie 2023 m. buvo Lietuvos „fintech” įmonėms ir ko tikėtis 2024 m.

2024/01/03

„Fintech Hub LT“ asociacijos vadovė Greta Ranonytė

 

Pasauliui kiekvienais metais vis labiau žengiant į skaitmeninę erdvę, stiprėja ir naujos kartos finansines paslaugas teikiančių „fintech“ įmonių vaidmuo. Tikėtina, kad sunkiai kas prisimena tuos laikus, kada, pavyzdžiui, norint išspręsti bankinius klausimus, reikėdavo važiuoti į banko filialą.

 

Kaip teigia „Fintech Hub LT“ asociacijos vadovė Greta Ranonytė, finansinės technologijos yra kaip pilkasis kardinolas – įmonių pavadinimų gal ir nežinome, bet jų darbo ir inovacijų rezultatus jaučiame kasdien: pinigų pervedimas, naudojant tik mobilųjį telefono numerį, atsiskaitymas parduotuvėje vienu kortelės ar mobiliojo telefono prilietimu, galimybė patogiai atsiskaityti su smulkiaisiais prekybininkais turguje ar kirpykloje. „Fintech“ įmonės taip pat sprendžia opias smulkiojo verslo problemas – nuo elektroninės prekybos mokėjimų aptarnavimo ar įmokų surinkimo iki kreditavimo palankesnėmis sąlygomis. Auganti konkurencija finansų sektoriuje lemia didesnį pasirinkimą vartotojui, kuris koreguoja paslaugų kainodarą ir skatina įmones kurti labiau į klientą orientuotas inovatyvias paslaugas ir produktus.

 

„Europoje Lietuva dažnai vadinama viena iš „fintech“ industrijos lyderių ir daugeliui gyventojų „fintech“ bendrovės tampa neatsiejama gyvenimo dalimi. Manau, Lietuvoje „fintech“ bendrovės ne tik kuria reikalingas finansines paslaugas, bet ir sėkmingai garsina šalį užsienyje. Dėl to, mano manymu, apie šį sektorių būtina kalbėti dažniau“, – tvirtina G. Ranonytė.

 

Ką rodo 2023 m. skaičiai

Skaičiuojama, kad 2023 m. Lietuvos „fintech“ bendrovės mokėjimo paslaugas jau suteikė 27 mln. klientų visoje Europos Sąjungoje, tai yra vienam iš dešimties Europos gyventojų. Licencijuotas finansinių technologijų įmones Lietuvoje vienijančios asociacijos „Fintech Hub LT“ narių apklausos duomenys rodo, kad kasmet daugėja pelningai dirbančių elektroninių pinigų įstaigų (EPĮ) ir mokėjimo įstaigų (MĮ). Tai leidžia įmonėms kurti dar daugiau aukštos pridėtinės vertės darbo vietų. Asociacijai priklausančiose įmonėse dirba beveik 2000 darbuotojų, o visame sektoriuje – daugiau nei 7000. Vidutinis šių darbuotojų bruto darbo užmokestis gerokai viršija Lietuvos vidurkį ir vien asociacijai priklausančiose įmonėse siekia 3889 Eur.

 

Kurdamos naujas darbo vietas, „fintech“ bendrovės reikšmingai prisideda  prie Lietuvos kaip kompetencijų centro kūrimo. Sektoriuje dirbančių žmonių žinios, leidžiančios užkardyti pinigų plovimą, teroristų finansavimą ir sankcijų apėjimą, tapo vienu svarbiausių Lietuvos institucijų argumentų, skatinančių šalyje steigtis ir Europos Sąjungos lygio priežiūros institucijoms.

 

Lietuvos banko duomenimis, 2023 m. pirmojo pusmečio pabaigoje EPĮ ir MĮ sektoriuje veikė 127 įstaigos (83 EPĮ ir 44 MĮ). Šių metų pradžioje, palyginus su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, sektoriaus licencinės veiklos pajamos padidėjo beveik ketvirtadaliu – iki 227 mln. Eur, o mokėjimo operacijų suma išaugo daugiau nei du kartus – iki 221 mlrd. Eur. Elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų pajamos iš licencinės veiklos pirmąjį 2023 m. ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, pasiekė 107 mln. Eur (padidėjo 29 proc.). Šių metų sektoriaus skaičiai rodo tendenciją, kad Lietuvoje „fintech“ sėkmingai auga toliau.

 

Rizikos kapitalo fondas „Firstpick“ apskaičiavo, kad 2023 m. Lietuvoje „fintech“ startuoliai pritraukė 5,3 mln. Eur investicijų.

 

Kodėl 2024-ieji Lietuvai bus kertiniai metai

Šiais metais Finansų ministerija patvirtino 2023–2028 m. Lietuvos „fintech“ sektoriaus plėtros gaires, kuriomis siekiama per artimiausius penkerius metus tapti tarptautiniu mastu pripažintu ir atpažįstamu aukštos pridėtinės vertės Europos finansinių technologijų centru.

 

„2024 m. Lietuvoje vyks Prezidento, Seimo ir Europos Parlamento rinkimai. Todėl, manau, norint pasiekti ambicingą tikslą 2023–2028 m, būtina, kad politikai rinkimų programose skirtų dėmesio ir „fintech“ sektoriui. Asociacijos „Fintech Hub LT“ narių apklausos duomenys rodo, kad šiuo metu „fintech“ spartų augimą paskatintų politikų įsiklausymas į „fintech“ ekosistemos dalyvių akcentuojamas problemas ir siūlomus sprendimo būdus. Pavyzdžiui, užtikrinti rizikos vertinimu pagrįstą reguliavimą ir verslo priežiūrą, reikalavimų taikymo proporcingumą, atvirumą naujiems verslo modeliams ir biurokratinės naštos mažinimą. Kitaip sakant, „fintech“ bendruomenės nuomone, politikai vaidina kertinį vaidmenį, siekiant šaliai tarptautinės lyderystės „fintech“ sektoriuje“, – teigia „Fintech Hub LT“ asociacijos vadovė.