„Leafood“ 6 mln. eurų investicija — kaip Vilniuje formuojamas tvarus žemės ūkis?

Kaip Europos žalioji sostinė 2025 m., Vilnius siekia iki 2030 m. tapti klimatui neutraliu miestu. Todėl miestas nuolat stiprina savo tvarumo pastangas. Alternatyvūs žemės ūkio metodai, pavyzdžiui, vertikalus ūkininkavimas, yra keletas priemonių, padedančių miestui pasiekti aplinkos apsaugos tikslus.

Valentinas Civinskas, didžiausio Europoje vertikalaus ūkio „Leafood“ generalinis direktorius, sako, kad žemės ūkio praktika keičiasi ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Bendrovės daugiausia dėmesio skiria naujausių technologijų diegimui, pavyzdžiui, dirbtiniu intelektu valdomam pasėlių valdymui, atsinaujinančios energijos integravimui ir tvariam vandens valdymui.

„Alternatyvius ūkininkavimo metodus regione palaiko technologinė agrotechnikos pažanga. Žemės ūkyje taip pat vis labiau ryškėja žiedinės ekonomikos praktikos tendencija, akcentuojant atliekų mažinimą ir efektyvų išteklių naudojimą. Kai kurios iš pirmaujančių Europos ekologinio ūkininkavimo bendrovių iš tiesų yra įsikūrusios Vilniuje ir Lietuvoje“, – tvirtino ekspertas.“

Žemės ūkio derinimas su pramonės plėtra

Vilniuje įsikūrusiame „Leafood“ vertikaliajame ūkyje, į kurį investuota daugiau nei 6 mln. eurų, žalumynai auginami tradiciniams ūkininkavimo metodams nepritaikytose vietose.

„Vertikalusis ūkininkavimas leidžia žalumynus auginti vertikaliais sluoksniais kontroliuojamose patalpose. Tai sumažina didelių žemės plotų poreikį ir sumažina su tradiciniais ūkininkavimo metodais susijusią apkrovą aplinkai“, – aiškina V. Civinskas.

Be to, turint vertikalų ūkį Vilniaus mieste, galima gerokai sutrumpinti tiekimo grandinę ir sumažinti išmetamo CO2 kiekį. „Vilniaus gyventojai ir svečiai gali nusipirkti salotų, kurios buvo užaugintos vos prieš kelias valandas. Būtent tokį šviežumo lygį vertikalusis ūkininkavimas gali pasiūlyti ištisus metus. Vilniaus gastronomijos ekosistemoje puoselėjamas vietinės kilmės maistas ir iš ūkių gaunami ingredientai. Todėl šviežumą ir traškumą išlaikantys žalumynai sustiprina klestinčią miesto virtuvę“, – sako V. Civinskas.

Be to, „Leafood“ naudoja iki 95 proc. mažiau vandens nei tradiciniai ūkiai ir 100 proc. atsinaujinančios energijos, kad sumažintų žalingą poveikį aplinkai.

Inovacijų pagrindas – talentai

Per pastaruosius kelerius metus Vilniaus švariųjų technologijų sektorius sparčiai suklestėjo, o jo ekosistemą papildė 10 naujų įmonių. Talentų skaičius taip pat padvigubėjo. A. Civinskas tvirtina, kad nuolatinis talentų skaičiaus didėjimas yra vienas svarbiausių tvarių įmonių, ypač veikiančių žemės ūkio srityje, veiksnių. Vilniui talentų pasiūla yra labai svarbi siekiant nuolatinio inovacijų diegimo ir dėmesio tvarumui.

„Ekologiškai mąstančioms įmonėms reikia stiprinti savo talentų fondus pasitelkiant švietimo ir tarptautinių mainų programas. Tai leistų joms pritraukti tarptautinius talentus ir įvairias perspektyvas, kurios praturtintų vietos ekosistemą. Taip pat galėtume paskelbti kokį nors pasaulinį iššūkį, pavyzdžiui, „Žaliųjų technologijų iššūkį“, siūlydami dideles dotacijas ir įgyvendinimo galimybes visame mieste startuoliams, sprendžiantiems opiausias Vilniaus aplinkosaugos problemas“, – sako jis.

Be tvarios praktikos, A. Civinskas pabrėžia teigiamos darbo aplinkos svarbą. „Savo vertikaliajame ūkyje grojame klasikinę muziką. Tyrimai rodo, kad tokia aplinka skatina sveikesnius augalus ir greitesnį jų augimą. Esu tikras, kad tai prisideda ir prie mūsų darbuotojų geros savijautos“, – priduria ekspertas.