Gražina Mykolaitytė iš VUGENE: pagauti biotechnologijų pramonės augimo bangą

 

Aukštųjų technologijų įmones jungiančios ekosistemos „Vilnius TechFusion“ duomenimis, nuo 2020 m. biotechnologijos pramonės įmonių skaičius išaugo 7 proc., o darbuotojų – 19 proc. Vilniuje šiame sektoriuje dirba per 8 tūkst. darbuotojų, kurių vidutinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių siekia beveik 2 800 eurų (2022 m. duomenimis). Tai 6 proc. šuolis, palyginti su 2021 m. Vilniaus „TechFusion“ ekosistemoje veikia tokios aukštųjų technologijų įmonės, kaip „Thermo Fisher Scientific“, „Caszyme“, „Diagnolita“, „Biomatter“, VUGENE ir kitos.

 

Anot įmonės VUGENE vadovės, vienos iš „Women in Biotech“ pranešėjų Gražinos Mykolaitytės, biotechnologijos sektorius Lietuvoje vis dar patiria didžiulį proveržį. Šiame interviu G. Mykolaitytė pasakoja, kaip ji, perėjusi iš finansų ir technologijų srities į biotechnologijų pramonę, iš finansų vadovės tapo įmonės vadove ir kokia yra dabartinė šios srities situacija Lietuvoje – su kokiais iššūkiais susiduriama ir kuo galima pasidžiaugti.

 

Kaip kilo idėja pereiti iš finansų ir technologijų srities į biotechnologijų?

Perėjimas į biotechnologijų sritį  buvo labiau netikėtas nei iš anksto planuotas, tačiau tapti įmonės vadove ruošiausi nuosekliai. Iki šiol dirbau finansų, prekybos, gamybos, technologijų, rinkodaros ir prekybos technologijų srityse, man buvo patikėtos teisės, valdymo sistemų ir operacinių komandų vadovės pareigos. Ilgainiui norėjau plėsti savo atsakomybes ir imtis įmonės vadovės veiklos, tad Harvardo, Oksfordo ir Insead universitetuose mokiausi organizacijų valdymo bei lyderystės – juk būdama įmonės vadove turiu gerai išmanyti organizacinę struktūrą, kurti strategiją, gebėti analizuoti rinką, nustatyti įmonės kryptį, užtikrinti tvirtą finansinę įmonės padėtį, atrinkti geriausiai įmonės kultūrą ir strategiją atitinkančius komandos narius ir dar daug kitų dalykų. Kvietimą prisijungti prie bioinformatikos įmonės ir padėti ją auginti gavau iš savo buriavimo bičiulio, VUGENE įkūrėjo Juozo Gordevičiaus. Auginant startuolio verslą, reikia labai plačių žinių, o kaip tik tokio iššūkio aš ir ieškojau. Mano ankstesnė patirtis vienaragyje labai siejasi su startuolio auginimu.

 

Vienas iš sunkiausių uždavinių naujoje pramonėje, ypač biotechnologijų, – spėti sekt jos augimą ir plėtrą, suvokti, kaip mūsų paslauga ir produktai atitinka pasaulinius poreikius, į kurias rinkas orientuotis, ir suprasti, kas yra mūsų potencialus klientas.

 

 

Ar šis perėjimas buvo sunkus? Ar teko išmokti naujų dalykų?

Sakyčiau, buvo du kertiniai dalykai, dėl ko pereiti man nebuvo sunku – stipri mokslininkų komanda, įgijusi daug žinių ir patirties užsienio mokslo institucijose, bei mano patirtis įvairiose organizacijose, gebėjimas greitai adaptuotis naujoje verslo aplinkoje. Nuo pirmos dienos VUGENE esu mokymosi kelyje ir jis nėra baigtinis. Daugiausiai laiko skyriau tam, kad įsigilinčiau į mūsų paslaugas, suprasčiau, kokie yra mūsų klientų poreikiai, susipažinčiau su rinkos partneriais, išsiaiškinčiau, kokių talentų reikia mūsų komandai, surasčiau finansavimo galimybių. Mūsų veiklos sritis – bioinformatika – yra multidisciplininė, tad po truputį gilinuosi į šiuos mokslus, noriu gerai suprasti, ko galima pasiekti juos taikant. Man patinka mokytis, ir tai yra mano judėjimo į priekį variklis.

 

 

Kaip vertinate galimybę profesionalams keisti savo darbo sritį į biotechnologijų? Kokių papildomų gebėjimų tam galėtų reikėti?

Galimybių yra tikrai daug: universitetai siūlo platų specialybių spektrą, o biotechnologijų pramonėje sparčiai kuriamos naujos darbo vietos, be to, yra didelis informatikų, matematikos mokslo specialistų poreikis. Tad jei šie specialistai įgytų biologijos, genetikos, mikrobiologijos, biochemijos, farmakologijos ar medicinos profesijas, jų tarpdisciplininės žinios būtų neįkainojamos biotechnologijų pramonėje. Pavyzdžiui, mūsų veiklos srityje reikalingos informatikos, biologijos ir statistikos žinios. Bioinformatikos magistro studijų Lietuvos universitetuose kol kas nėra, tad ir mano kolegos mokėsi skirtingų specialybių Lietuvos ir užsienio universitetuose.

 

Ko šiuo metu pasigendate šiose aukštųjų technologijų pramonės šakose?

Dirbant aukštųjų technologijų pramonėje reikia daug tarpdisciplininių žinių, todėl tokių specialistų labai stinga. Lietuvos universitetų finansavimo trūkumas yra ženkli šios problemos priežastis. VUGENE savo darbuotojus auginame patys – prie komandos jie prisijungia dar studijų metais, o augti padeda patyrę įmonės mokslininkai. Toks talentų paruošimas yra didelės laiko ir finansų investicijos.

 

Kokių privalumų įžvelgiate Lietuvoje kuriant biotechnologijų verslą?

Norėčiau pasidžiaugti, kad valstybės institucijos tampa verslo partnerėmis: mums labai daug padeda Inovacijų agentūra organizuodama ES finansavimo, tarptautines mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų diplomatijos programas, konsultuodama startuolius ir brandžias įmones verslo vystymo klausimais. Asociacija LithuaniaBio mums tapo kaip antri namai, čia atrandame verslo partnerysčių, kartu dalyvaujame konferencijose, ieškodami tarptautinių partnerių. Mums labai svarbu, kad turime asmeninių kontaktų šiose organizacijose ir visuomet galime pasitarti rūpimais klausimais. Manau, kiekvienai įmonei labai svarbu plėsti akiratį tarptautinėse rinkose. Savarankiškai, neturint pradinių kontaktų, tai padaryti dažnai yra sunku, tad valstybės agentūros, asociacijos ir klasteriai yra didelė pagalba mūsų pramonės plėtrai užsienio rinkose. Mūsų įmonės verslas prasidėjo nuo sėkmingo bendradarbiavimo su mokslininkų grupėmis JAV.

Praėjusį mėnesį dalyvavau „Life Science Baltics“ konferencijoje Vilniuje, kurią organizavo Ekonomikos ir inovacijų ministerija, Inovacijų agentūra, daug prisidėjo asociacija LithuaniaBio. Labai didžiavausi, kad Lietuvos verslo įmonės bei mokslo institucijos buvo labai žingeidžios ir drąsios pristatydamos save Japonijos, Korėjos ir Europos šalių delegacijoms.

Kadangi esu dirbusi įvairiose srityse, galiu pasakyti, kad biotechnologijų pramonėje yra glaudžiausias bendradarbiavimas tarp mokslo ir verslo institucijų.

Dar norėčiau akcentuoti Lietuvos žmonių darbo kultūrą: mes siekiame labai daug ir esame verslūs. Tai išskirtinė savybė. Lietuvoje sutikau ne vieną įmonę, įkurtą mokslininkės ar mokslininko, paremtą jų atradimais. Mūsų visų bendros pastangos lemia tai, kad Lietuva kyla į aukščiausias vietas pagal biotechnologijų pramonės augimo tempus.