Lazeriai

Lietuvos lazerių pramonė pateko į Korėjos naujienų antraštes

2024/03/06

Seniausias ir didžiausias Pietų Korėjos laikraštis „Chosun“ neseniai paskelbė straipsnį apie pažangiausias Lietuvos lazerių technologijas. Korėja mūsų šalies sėkmę lazerių pramonėje sieja su tokiomis įmonėmis kaip „Akoneer“, kurios kuria inovacijas aktyviai bendradarbiaudamos su akademinėmis bendruomenėmis.

 

„Akoneer“ lazerinio mikroapdirbimo sistema

 

Lietuva yra neprilygstama lazerių gamybos lyderė

Straipsnyje Lietuva buvo apibūdinta kaip maža Baltijos šalis, kurioje gyvena 2,7 mlm. gyventojų. Nepaisant savo dydžio, lazerių pramonėje šalis yra neprilygstama pasauliniu mastu. Yra apie 60 įmonių, kurios eksportuoja lazerinius įrenginius ir susijusias technologijas didžiausioms įmonėms ir universitetams bei daugiau nei 80 šalių visame pasaulyje. Lietuvos lazerių pramonė, turinti nepriklausomą ekosistemą, lieka nepaveikta išorinių grėsmių, kaip straipsnyje paaiškino Lietuvos lazerių asociacijos (LLA) prezidentas Gediminas Račiukaitis.

 

Nuo pažangiausių technologijų kūrimo iki prestižinių apdovanojimų laimėjimo

Lazeriai, kurie sutelkia atominės jėgainės galią į mažą erdvę ir itin trumpą laiko periodą, yra laikomi esminiu šiuolaikinių aukštųjų technologijų pramonės elementu. Lazerinis mikroapdirbimas gali efektyviai apdoroti įvairias medžiagas. Pavyzdžiui, šimtai tūkstančių puslaidininkių ir stiklo komponentų, kurie patenka į išmaniuosius telefonus ar televizorių ekranus, yra išpjaunami lazeriais.

„Chosun“ pažymėjo, kad Lietuvos įmonė „Ekspla“ pelnė lazerių pramonės „Oskarą“ – prestižinį Tarptautinės optikos ir fotonikos draugijos (SPIE) apdovanojimą už geriausią lazerį „FemtoLux 30“. „SPIE Prism Aards“ apdovanojimai vyksta konferencijos ir parodos „Photonics West“ (JAV) metu. „Eksplos“ pirmininkas Kęstutis Jasiūnas straipsnyje paaiškin, kad „jei XXI amžius buvo elektronų era, tai XXII amžius bus fotonų (kurie sudaro lazerius) era“.

 

SSAIL technologija

 

„Akoneer“ kuria inovacijas bendradarbiaudama su akademine bendruomene

Lietuvos konkurencingumas lazerių technologijų srityje siejamas su aktyviu pramonės ir akademinės bendruomenės bendradarbiavimu. Pirmasis lazeris Lietuvoje buvo paleistas 1966 m. – praėjus vos šešeriems metams po pirmojo pasaulyje lazerio JAV. Jis buvo panaudotas tirti puslaidininkiams. Nuo tada Fizikos institute ir Vilniaus universitete steigiamos lazerių laboratorijos. Šiuo metu Lietuvoje veikia penki lazerių tyrimų universitetai ir institutai, o lazerių pramonėje dirba apie 200 mekslininkų ir 1800 profesionalų.

Įmonės taip pat įgyja naujausias žinias iš akademinės bendruomenės. Tokio bendradarbiavimo pavyzdžiu straipsnyje minima Lietuvos įmonė „Akoneer“, kurios specializacija – lazerinio mikroapdirbimo sistemos pramoninėms ir mokslinėms reikmėms. Buvo cituojamas įmonės direktorius Rokas Šlekys, kuris paaiškino, kad Akoneer gamybos vadovas dirba mokslinių tyrimų institute ir yra atsakingas už naujų technologijų kūrimą. 2022m. Įmonė pristatė lazerinius įrenginius, skirtus „Selective Surface Activation Induced by Laser (SSAIL)“ technologijai, kuri leidžia suformuoti laidžius pėdsakus ant daugelio strandaritnių dielektrinių medžiagų.

 

Lietuvos etapas su Taivanu ir bendradarbiavimo su Korėja stiprinimas

Pirmą kartą per 18 metų Europoje įsteigta Taivano atstovybė Lietuvoje. Taivane įsikūrusi didžiausia pasaulyje puslaidininkių siuntų gamybos įmonė „Taiwan Semiconductor Manufacturing Company (TSMC)“, o abi šalys stiprina bendradarbiavimą praėjusių metų rugsėjį Taivane atidarydamos Lietuvos lazerių laboratoriją.

Kitas Lietuvos žingsnis – stiprinti bendradarbiavimą su Korėja. LLA prezidentas Gediminas Račiukaitis straipsnyje paaiškino, kad pagerėjo abiejų šalių mainų sąlygos, pavyzdžiui, šiemet Vilniuje įsikurs Korėjos ambasada. Praėjusių metų liepą pirmą kartą Lietuvoje lankėsi prezidentas Yoon Suk Yeol. Abiejų šalių vadovai pažadėjo plėsti bendradarbiavimą aukštųjų technologijų pramonėje, įskaitant lazerių sritį, ir atidaryti Korėjos ambasadą Lietuvoje. Korėja ir Lietuva diplomatinius santykius užmezgė 1991 m., o šiemet švenčia 33 metų jubiliejų.