Prestižinė 1,2 mln. eurų dotacija genų redagavimo metodams tirti paskirta VU biochemikui
Didelis įvertinimas Lietuvai ir jos mokslininkams
Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) tyrėjas biochemikas dr. Stephenas Knoxas Jonesas jaunesnysis ir jo vadovaujama komanda pelnė Europos mokslo tarybos (ERC) 1,2 mln. eurų dotaciją pradedantiesiems mokslininkams (angl. European Research Council Starting Grant).
Dr. Stephenas Knoxas Jonesas / Asmeninio archyvo nuotrauka
ERC dotaciją pradedantiesiems mokslininkams dr. Stephenui Knoxui Jonesui ir jo komandai suteikė penkeriems metams vykdyti projektą „Nukleazių profiliavimas ir netikslinių taikinių pertvarkymas siekiant išplėsti genų redagavimą“, kuriuo siekiama ištobulinti genų redagavimo metodus.
Didelis įvertinimas Lietuvos mokslui
„Šios dotacijos reikšmę vertinčiau keliais lygmenimis – valstybiniu, universitetiniu ir asmeniniu. Valstybiniu mastu tai reiškia, kad Lietuvos investavimas į mokslą atsiperka: Europos mastu vykdomiems tyrimams skirtos lėšos grįžta į Lietuvą. Taip atsiranda cikliškumas, svarbus paveikiam finansavimui. Kita vertus, šis įvertinimas rodo labai aukštą Lietuvoje atliekamų akademinių tyrimų lygį.
Per penkiolika Europos Komisijos finansuojamos programos gyvavimo metų tai yra antrasis kartas, kai Lietuva gauna EMT dotaciją. Pirmoji dotacija, skirta patyrusiems mokslininkams (angl. European Research Council Advanced Grant), buvo suteikta 2017 m. VU GMC Biotechnologijos instituto DNR modifikacijos tyrimų skyriaus vadovui prof. Sauliui Klimašauskui. EMT dotacijos yra Europos Komisijos finansuojama parama tyrėjų mokslinei tiriamajai veiklai vykdyti. Šių dotacijų tikslas – remti aukšto lygio jau pripažintų ir savarankiškų mokslininkų projektus, skatinti tyrėjų kūrybingumą, stiprinti Europos mokslo pažangą.
Tyrimo tikslas – praplėsti ir geriau pritaikyti genų redagavimo įrankius
„Genų redagavimas leidžia keisti gyvo organizmo genetinį turinį, keičiant ląstelių DNR sekas. Tačiau mes siekiame pagerinti turimas genų redagavimo priemones, padaryti jas saugesnes ir plačiau naudojamas. Savo projektu siūlome du būdus, kaip to pasiekti.
Pirmiausia, nukleazės profiliavimas atsispiria nuo idėjos, kad genų redagavimas remiasi programuojama nukleaze, nukreipta rasti ir perkirpti tam tikras genetines sekas, tokiu būdu jas redaguojant. Šiandien turime tik keletą genų redagavimo technologijų. Tačiau dirbant su kitokiu organizmu ar genu mums gali prireikti ir kitokių įrankių. Todėl pirmojoje projekto dalyje siekiama išplėsti genų redagavimų technologijų rinkinį ir parodyti jų veikimo galimybes“, – aiškina mokslininkas.
Antroji projekto dalis susijusi su programuojamos nukleazės (kurios geriausiai žinomas tipas yra genų karpymo ir įterpimo technika CRISPR-Cas9, atrasta VU GMC Biotechnologijos instituto Baltymų-nukleorūgščių sąveikos tyrimų skyrius vadovo prof. Virginijaus Šikšnio vadovaujamos komandos) nukreipimu į kitą taikinį. Mokslininkų grupė bandys charakterizuoti kiekvienos nukleazės gebėjimą perkirpti tikslinius genus ir rasti būdų, kaip šias savybes pritaikyti genų redagavimo technologijai tobulinti.
Nauda efektyvesniam pasėlių auginimui ir medicinos diagnostikai
Visuomenėje efektyvesnės genų redagavimo technologijos gali būti naudingos daugelyje sričių. Pirmiausia, maisto pramonėje panaudojus genų redagavimo metodus, galima sukurti maistingesnius ir derlingesnius vaisius, daržoves ir javus, taip pat atsparesnes jų veisles, galinčias atlaikyti klimato kaitos sukeltus ekstremalius orus. Be to, genų redagavimo technikos galėtų lemti tikslesnę ligų diagnostiką ir efektyvesnį gydymą.
„Genų redagavimas ir galimybė koreguoti organizmus gali būti naudinga ir siekiant sulėtinti mūsų indėlį į klimato kaitą. Taigi šiuose tyrimuose, kuriuos atlieka mano vadovaujama šešių žmonių komanda ir kiti mokslininkai, slypi daug potencialo“, – tvirtina mokslininkas.
